- sueitis
- sueitìs sf. (3b); Rtr, KŽ 1. suėjimas, susirinkimas: Jie terp save nė kokios sueities neturi (niekados nesueina) Grž. Visa sueitìs lietuvių buvo Vilniuj Vlk. Tame pačiame mieste buvo labai driūtas melninkas, panašus ing tą kunigą, ir sueitį su kunigu turėjo BsPII144. 2. coitus: Pasitaiko lytinės sueities sutrikimų sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.